nuolaidus

nuolaidùs, -ì adj. (4), nūlaidùs (ž.) (4) Krtv 1. SD257,353, B, K, Ds, Vl nuožulnus, nuotakus: Nuolaĩdūs laukai Grš. Nuolaidus stogas N. Kur nuolaidžios vietos, ten ir ravų nereikia kasti, ir taip vanduo nubėgs Paį. Kad ir nuolaidùs kalnas, bet ilgas Sdk. Upės krantas buvo nuolaidus Klov. Skalbyklos grindys įtaisomos nuolaidžios, kad išsiliejęs vanduo galėtų nubėgti rš. | Atsirado ir kalvienė, liesa, su nuolaidžiais pečiais, be priešakinių dantų A.Vencl.

nuolaidù n.; Sut: Gerai, ka nuolaidù, tai vanduo nubėgs Gs. nuolaĩdžiai adv., nuolaidžiaĩ K, nulaidžiai N: Kalnas leidosi nuolaidžiai į jūros pusę rš. Ka čia mūsų visur nūlaĩdžiai Erž. Ištrauki (išgeri) nuolaĩdžiai, pasiraukai ir vėl trauki Kp.

nuolaidỹn adv.; PrL: Raudžių kalnas ..., lyg koks pažulnus gojus, ... rytų link nuolaidyn į pievas išbėga BsV185.

2. Ds, Pn, Gs nežymiai plonėjantis, smailėjantis į vieną galą: Nuvyk man nuolaĩdų botagą Plv. Šita virvė nuolaidì, o ana to lygio Db. Nuolaidus į ranką būdavo tas ližės kotas Smln. Aukšti, laibi ir nuolaidūs kaip žali medeliai LTR(Lel).

nuolaĩdžiai adv.: Apivarus reikia nuolaĩdžiai vyt, kad geriau surišt būtų Krs. nuolaidỹn adv.: Botkotys į vieną galą turi eit nuolaidỹn Gs.

3. Skdt, Sdk, Pšl, KzR, Šn nusileidžiantis, atlaidus: Jis nuolaidaũs būdo, tikiu, kad dovanos tau Dkš. Nuolaĩdžią žmonelę turi Ds. Bėda tokiam nuolaidžiám, jį visi išnaudoja Ig. Tu nuolaidùs toks žmogelis, taũ visi ir skriaudžia Slm. Jokūbas buvo lėtesnis ir nuolaidžios širdies I. Ji buvo pikta, nenuolaidì, tai ir mušėsi abi Rm. Būsi nuolaidus visiems – ir kiaulės tau ant sprando atsisės PPr108. Ka ji užsispyrus, tai tu būk nuolaidèsnis Gs. Geriau nūlaidžiám būti Krš.

nuolaĩdžiai adv., nuolaidžiaĩ: Donelaitis gana nuolaidžiai kalba apie būrų ydas rš. Labai nuolaidžiai pasielgė su tuo priklydėliu Ignotas rš. Jis nuolaidžiaĩ į tave žiūri, kad ir pyksta, bet greit nusileis Jnšk. Jeigu nieko kito iš Malonių nebūdavo kieme, tai pakalbindavo nors šuniuką, kuris nuolaidžiai vizgindavo uodega I.Simon.